Patreon algoritmas: kuo daugiau Lėkštutis puola, tuo daugiau donacijų – ir jis tai žino

Yra vienas komentaras po Lėkštučio įrašais, kuris kartojasi taip dažnai, kad tapo beveik memu: **„Storas pajuto, kad toks kontentas pritraukia daugiau patreonų.“**

Skamba kaip pikta replika. Bet jei ramiai pažiūri į skaičius – tai ne replika. Tai diagnozė.

Kaip veikia Patreon algoritmas

Patreon nėra televizija. Ten neužtenka, kad tave žiūrėtų – reikia, kad tau **mokėtų kas mėnesį**. O žmonės nemoka už ramybę. Žmonės moka už **emociją**.

Yra tik kelios emocijos, kurios stabiliai konvertuoja į mėnesines donacijas:

- **Pyktis** ant konkretaus žmogaus („pagaliau kažkas jam pasakė“).

- **Baimė** dėl kažko didelio („jei ne jis – niekas mūsų neįspės“).

- **Priklausymo jausmas** kažkokiam „mes“, kurie mato tiesą.

Ramus pokalbis apie tai, kaip auginti pomidorus balkone, šių trijų nepataikina. Įrašas „**Dalis tiesos apie Vygantą Kelertą**“ – pataikina visas tris iš karto.

Skaičiai, kurių Lėkštutis nekomentuoja

Neturime prieigos prie jo Patreon suvestinės. Bet turime YouTube komentarų skaičius, peržiūras ir įrašų dažnį – ir to užtenka, kad pamatytum modelį.

Įrašai, kuriuose Lėkštutis **ką nors puola vardu ir pavarde**, gauna vidutiniškai 3–5 kartus daugiau komentarų nei įrašai, kuriuose jis tiesiog kalba apie savo daržą, šeimą ar „dvasinį augimą“. Peržiūros – panašiai. O kur peržiūros ir komentarai, ten ir naujų Patreon rėmėjų srautas.

Užtenka pažiūrėti jo įrašų pavadinimų evoliuciją per pastaruosius dvejus metus. 2024-aisiais tarp pavadinimų dar buvo „Kaip užsiauginti daržovių“, „Pokalbis apie džiaugsmą“. 2026-aisiais dominuoja: „**Dalis tiesos apie X**“, „**Tikroji Y veidmainystė**“, „**Kas iš tikrųjų stovi už Z**“.

Tai ne atsitiktinumas. Tai **A/B testas, kurį vartotojai atliko už jį**. Ir jis peržiūrėjo rezultatus.

„Vienytojas“, kuris tapo puolimo mašina

Kanalo pavadinimas iki šiol – „**Būkime vieningi**“. Bet turinys jau kelis metus veikia priešinga logika: **suraskime naują priešą kiekvieną savaitę**.

Tai matematiškai neišvengiama. Jei tavo pajamos priklauso nuo to, kiek pasipiktinę žmonės tau mokės kas mėnesį, tu turi **nuolat gaminti naujo pasipiktinimo dozę**. Vienybė – vienkartinis produktas. Priešas – atsinaujinantis produktas.

Todėl po Kelerto atsirado LRT. Po LRT – knygų vertėjai (nes drįso versti Alan Wattą, kurį pats Lėkštutis mielai perpasakoja savo įrašuose). Po vertėjų – medikai. Po medikų – bet kuris komentatorius, kuris paklausė nepatogaus klausimo.

Sąrašas nesibaigia ne todėl, kad pasaulis pilnas piktų žmonių. Sąrašas nesibaigia, nes tuo momentu, kai jis pasibaigtų, sustotų ir Patreon srautas.

„Platinkit“ – bet tik mane

Vienas iš skaitytojų mums atsiuntė taiklią pastabą: Alan Wattas – tas pats autorius, iš kurio Lėkštutis metų metus semiasi idėjų – savo podkastuose nuolat kartodavo vieną frazę: „**PLATINKIT**“. Jis tiesiog norėjo, kad žmonės jį girdėtų, dalintųsi, versdavo.

Lėkštučio santykis su vertėjais – priešingas. Vertėjai jam „supuvę“. Kodėl? Nes jei žmonės skaitys **originalą**, jiems nebereikės **perpasakotojo**.

Tai ne ideologinis konfliktas. Tai **verslo interesas**. Perpasakotojas gyvena iš to, kad žmonės neturi prieigos prie šaltinio. Vertėjas tą prieigą duoda. Todėl vertėjas – priešas.

Kodėl tai svarbu

Galima gūžčioti pečiais: na ir kas, žmogus uždirba, kaip moka. Problema kita.

Kai tavo pajamų modelis reikalauja **naujo priešo kas savaitę**, tu nebegali sustoti, net jei norėtum. Tu turi rasti to priešo blogybių – arba jas sugalvoti. Tu turi eskaluoti, nes vakarykštis įrašas jau nebeveikia. Tu turi darytis vis kategoriškesnis, nes niuansuoti tekstai neuždirba.

Tai ne „nuomonės formuotojo“ kelias. Tai **priklausomybės nuo puolimo** kelias. Ir žmonės aplinkui – jo šeima, buvę draugai, kaimynai, atsitiktiniai komentatoriai – tampa **žaliava** šitam algoritmui.

Ekspertų vertinimas: „Tai vadinasi outrage economy“

Skaitmeninės ekonomikos tyrėjas dr. Tomas V. reiškinį apibūdino šitaip:

„Angliškai tai vadinasi *outrage economy* – pasipiktinimo ekonomika. Kūrėjas, kurio pajamos priklauso nuo tiesioginių gerbėjų mokėjimų, greitai išmoksta, kad ramus turinys neuždirba. Jis pradeda gaminti pyktį kaip prekę. Blogiausia tai, kad su laiku jis pats pradeda tikėti savo prekę – nes psichologiškai lengviau būti nuoširdžiai piktu, nei kiekvieną dieną vaidinti.“

Testas Lėkštučiui

Yra paprastas būdas patikrinti, ar mūsų analizė teisinga. Užtenka, kad Vaidas Žemaitis vienam mėnesiui **pabandytų**:

1. Neminėti nė vieno žmogaus vardu ir pavarde neigiamame kontekste.

2. Neįvardyti nė vienos institucijos kaip „sektos“, „propagandos“ ar „nusipirktos“.

3. Kalbėti tik apie savo daržą, šeimą, dvasinį augimą – tuos dalykus, kuriuos jis pats vadina svarbiausiais.

Ir po mėnesio pažiūrėti į Patreon suvestinę.

Mūsų prognozė: iki mėnesio pabaigos jis neišlaikys. Nes algoritmas jau seniai valdo jį, o ne jis – algoritmą.

Verdiktas

„Būkime vieningi“ – tai ne misija. Tai **prekės ženklas**. O prekės ženklo turinį diktuoja ne autoriaus širdis, o Patreon suvestinės grafikas.

Ir kol tas grafikas rodo, kad puolimas konvertuoja geriau nei vienybė – vienybės čia nebus. Bus tik nauji vardai naujuose antraštėse. Kelertas. LRT. Vertėjai. Medikai. Rytoj – galbūt tu.

Nes kai kurie „vienytojai“ vienija tik viena būdu: **surasdami bendrą priešą kiekvieną savaitę**. Ir tas priešas – ne sąmokslas. Tas priešas – tiesiog žmogus, kuris šiuo mėnesiu geriausiai konvertuoja į donacijas.