Lėkštutis – religinės tolerancijos karys (bet tik kai kas nors tyčiojasi ne iš jo)

Staiga jis tapo tikinčiųjų gynėju. Staiga įsižeidė už religiją. Staiga suprato, kad tyčiotis iš šventų dalykų – blogai.

Ne iš savo, žinoma. Iš svetimų, fotografuojamų ir patogių.

Tolerancija pagal poreikį

Lėkštutis išmoko naują žodį: **tolerancija**. Iki šiol jį vartojo tik apie tai, kad kiti turi toleruoti jo monologus. Dabar staiga atrado, kad ją galima panaudoti ir kaip ginklą.

Pamokslauja apie tai, kaip valdžia neapsaugo tikinčiųjų. Apie policijos bejėgiškumą. Apie visuomenės dvigubus standartus. Jautriai. Rimtai. Lyg pats kasdien neskleistų apkalbų apie tuos pačius žmones, kurių pasaulėžiūrą dabar gina.

Sąžinės rinkimas ant prenumeratos mygtuko

Kai kas nors tyčiojasi iš to, ką galima paversti skandalu, jis tampa moraliniu autoritetu. Kai kas nors tyčiojasi iš jo taikinių – tai tėra nepriklausomas tyrimas.

Religinė tolerancija pasirodo esanti labai lanksti: ji galioja tik tada, kai auka neturi galimybės atsikirsti ir kai įrašą galima užbaigti frazėmis apie paramą.

Nuo sviesto pakelio iki 666

Ankstesni jo „tyrimai“: buvusio draugo sviesto pakelis, kaimyno epizodas iš 2021-ųjų, išpūstos istorijos apie žinomus žmones. Visa tai buvo pateikiama kaip didieji atradimai. Dabar tas pats metodas perkeltas į šventą temą: paimti vaizdą, pridėti pasipiktinimo, pasiūlyti prenumeratą.

Tik šįkart ant scenos – ne asmeninė nuoskauda, o svetimas skandalas. Ir staiga jis jaučiasi šventu kariu.

Tikrasis testas, kurio jis neišlaiko

Jei Lėkštutis tikrai rūpintųsi religine pagarba, pirmiausia nustotų šaukti ant žmonių, kurių vardus įtraukia į kiekvieną įrašą. Jei rūpintųsi tikėjimo laisve, nepriekaištautų kitų asmeniniams pasirinkimams. Jei rūpintųsi dvigubais standartais, pripažintų savuosius.

Bet rūpi ne religija. Rūpi reakcija. Rūpi įrašas. Rūpi eilutė, kurią galima parašyti ant paramos nuorodos.

Verdiktas

Tai ne gynyba – tai verslo modelis apsirengęs moraliniu apsiaustu. Tolerancija čia tik viena iš prekių, kurią galima ištraukti, kai senųjų pradeda nebepakakti. Kai baigsis patogūs skandalai, drabužius vėl sudės į stalčių – šalia sviesto pakelio ir buvusio draugo nuotraukos.