Afrikos ekspertas iš fotelio: Lėkštutis pasižiūrėjo vaizdelį ir paaiškino visą žemyną

Yra tokia žanro taisyklė: jeigu žmogus per keturiasdešimt minučių paaiškina visą kontinentą, jis to kontinento greičiausiai nėra matęs.

Naujame įraše Lėkštutis imasi Afrikos. Pradžia skamba beveik kilniai – afrikiečiai buvę gabūs, turtingi, savarankiški, o Vakarai atėję ir viską nuniokoję. Pabaiga jau kitokia: pasipiktinimas, kad **ten iki šiol nėra tokių miestų kaip Europoje**.

Ir čia visa jo „analizė“ pati save suvalgo.

Vienas žemynas, 54 valstybės, viena išvada

Afrika – 54 valstybės, tūkstančiai kalbų, skirtingiausi klimatai, religijos, istorijos ir ekonomikos. Lagosas nėra Nairobis. Marakešas nėra Kigalis. Keiptaunas nėra kaimas prie Sacharos.

Bet Lėkštučiui to nereikia. Jam Afrika – viena vieta. Vienas paveikslėlis. Vienas įrašas.

Taip veikia fotelio ekspertizė: kuo mažiau žinai, tuo lengviau apibendrinti. Detalės tik trukdo pamokslui.

„Kodėl ten nėra gražių senamiesčių?“

Šis klausimas jam atrodo triuškinantis. Iš tikrųjų jis parodo tik tai, kad žmogus mato pasaulį per vieną vienintelį matą – **europietišką senamiestį su bažnyčia aikštės viduryje**.

Kitos kultūros statė kitaip ir dėl kitų priežasčių. Kitas klimatas, kitos medžiagos, kitos religinės tradicijos, kitokia miesto samprata. Timbuktu, Didysis Zimbabvė, Aksumas, Lalibelos bažnyčios, iškaltos uoloje – visa tai egzistuoja. Tik neatrodo kaip Kaunas.

„Nepanašu į mano miestą“ nėra civilizacijos vertinimo kriterijus. Tai tik pasakymas, kad žmogus niekur nebuvo.

Argumentas iš interneto: „baltieji pasidaro sodą, o vietiniai dykinėja“

Antrasis „įrodymas“ dar geresnis: internete pilna vaizdelių, kaip atvažiavęs europietis per metus išsikasa šulinį, pasidaro daržą ir drėkinimo sistemą, o **vietiniai neva vaikšto be darbo**.

Kelios smulkmenos, kurios į kadrą nepatenka.

Pirma: tie vaizdeliai yra turinys. Jie filmuojami tam, kad surinktų peržiūras ir paramą. Kaip tik toks pat verslo modelis, kokį Lėkštutis pats naudoja – tik su palmėmis fone.

Antra: atvažiavęs žmogus turi pinigų, įrangos, laiko ir grįžimo bilietą. Tai ne konkurencija – tai kito biudžeto demonstracija.

Trečia: žemės nuosavybė, vandens teisės, sausros, rinkos kainos, korupcija, logistika. Nuobodūs dalykai, kurių YouTube vaizdelyje nerodo, nes jie neįdomūs.

Bet iš viso to Lėkštutis padaro moralinę išvadą apie ištisus žmones. Sėdėdamas fotelyje. Lietuvoje.

Du prieštaraujantys teiginiai viename įraše

Įdomiausia, kad jis pats savęs neišgirsta.

Pirmoje įrašo pusėje kaltas kolonializmas, Vakarai, ištraukti resursai, sugriautos struktūros. Antroje – kalti patys vietiniai, nes „nieko nedaro“.

Taip atrodo ne analizė, o **nuotaikos**. Reikia, kad būtų kaltas Vakarų pasaulis – vadinasi, kaltas. Reikia pasipiktinti, kad žmonės tingūs – vadinasi, tingūs.

Loginio ryšio nereikia. Reikia emocijos.

Kam iš tikrųjų skirtas toks įrašas

Ne afrikiečiams. Ir tikrai ne tiems, kas tuo domisi.

Toks įrašas skirtas žiūrovui, kuris nori vienu metu jaustis **geras** (matai, kaip juos nuskriaudė) ir **pranašesnis** (bet pas mus tvarka, o pas juos ne). Du malonumai už tą pačią peržiūrą.

O tas, kuris tai pasakė, gauna trečią – pasijusti žmogumi, kuris supranta pasaulį.

Verdiktas

Lėkštutis nekalba apie Afriką. Jis kalba apie save – apie tai, kaip jam atrodo teisinga, kad pasaulis būtų sutvarkytas.

Afrika čia tik dekoracija. Tokia pati, kaip kaimyno sviesto pakelis, LRT, Skvernelis ar vertėjai. Tema keičiasi kas savaitę, poza – niekada.

Fotelis, žemėlapis ant sienos ir keturiasdešimt minučių įsitikinimo, kad ką tik buvo paaiškinta istorija.