Psichologai įtaria: Lėkštutis slapta, fanatiškai įsimylėjęs Celofaną – „nuo neapykantos iki meilės – vienas žingsnis, o jis tą žingsnį žengė jau seniai“

Mūsų redakcija jau ilgesnį laiką stebi vieną iš labiausiai stabiliai pasikartojančių reiškinių Lietuvos viešojoje erdvėje – Vaido Žemaičio-Lėkštučio nesibaigiantį, kasdienį, kone ritualinį dėmesį Antanui Kandrotui-Celofanui. Vagis. Vėl vagis. Dar kartą vagis. Atskirame įraše – „didžiausias vagis“. Po valandos – „vagis su mikrofonu“. Vakare – „vagis, kuris vagia net mano žiūrovus“.

Po kelių mėnesių stebėjimo mes nutarėme kreiptis į specialistus su paprastu klausimu: ar tai dar yra kritika? Ar tai jau kažkas kita?

Atsakymas mus nustebino. Bet ne taip stipriai, kaip nustebins jus.

„Tai vadinama reakcijos formavimu“

Psichologė dr. Rasa M., su kuria mūsų redakcija konsultavosi prie kavos puodelio (ji – su kava, mes – su kefyru, atsivežtu specialiai progai), pirmą kartą per visą interviu nesijuokė. Ji buvo rimta.

„Tai, ką jūs man dabar aprašot, klasikinėje psichologijoje vadinama ‚reakcijos formavimu‘ (angl. reaction formation). Tai gynybos mechanizmas, kai žmogus, jaučiantis stiprų, nepriimtiną sau jausmą kažkam kitam, paverčia tą jausmą jo priešingybe. Stipriausiai. Garsiausiai. Viešiausiai. Kuo labiau jis ką nors neigia – tuo akivaizdžiau, kad pats sau to neigti negali.“

Paprastesniais žodžiais, anot jos: „Kai vyras kasdien 4 valandas kalba apie kitą vyrą, o po to dar valandą rašo, kodėl tas vyras jam nė kiek nerūpi – tai jau ne abejingumas. Tai dienoraštis.“

Skaičiai, kurie kalba garsiau nei pats Lėkštutis

Mūsų redakcija paprašė vieno kruopštaus stažuotojo (vardas redakcijoje – Mindaugas, 22 m., mėgsta „Excel“) suskaičiuoti, kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Lėkštutis viešai paminėjo Celofaną. Rezultatai:

- **2 847** – bendras paminėjimų skaičius (vidutiniškai 7,8 kartų per dieną, įskaitant sekmadienius ir Kalėdas).

- **612** – kartų, kai pavadino „vagimi“.

- **189** – kartų, kai pavadino „nieku“.

- **41** – kartų, kai įrašas paskelbtas tarp 2:00 ir 4:00 nakties.

- **17** – kartų, kai įraše buvo ištaisyta gramatika, bet pavardė liko parašyta su švelnumu.

- **3** – kartų, kai įrašą po valandos ištrynė ir paskelbė iš naujo „be šypsenėlės gale, atsiprašau, ji ten netyčia užkrito“.

Stažuotojas Mindaugas po skaičiavimų pareikalavo trijų laisvų dienų ir pasakė: „Aš jau pradedu vakarais sapnuoti Celofano akinius. Tai netinkama darbo aplinka.“

„Aš jo nekenčiu. Bet kokybiškai.“

Patį Lėkštutį mūsų redakcija pasiekti tiesiogiai negalėjo (kefyras buvo, klausimai irgi, bet jis neatsiliepė). Užtat sutiko pakomentuoti jo kaimynas Pranas, kuris jau eilę metų tampa vieninteliu jo gyvenimo liudytoju:

„Žinai, aš jam kartą pasakiau – Vaidai, gal jau užtenka, juk tu jį minėjai aštuonis kartus per pietus. O jis man atsakė: ‚Pranai. Tu nesupranti. Aš jo nekenčiu. Bet kokybiškai. Su detalėm. Su atsidavimu. Tai darbas.‘ Aš jam tada paklausiau – o kodėl tu vakar nupirkai du kefyrus, kai paprastai vienas? Jis pasakė: ‚Vienas – man. Antras – jam. Mintyse.‘ Aš tada supratau, kad reikia šuns nevedžioti per jo kiemą.“

„Vagis“ kaip kreipinys

Kalbininkė doc. Jūratė S. atkreipė dėmesį į vieną įdomų niuansą: kai tas pats žodis kartojamas vienam asmeniui šimtus kartų, jis nustoja funkcionuoti kaip kaltinimas ir tampa veikiau įprastiniu kreipiniu – savotišku „vardu iš įpročio“.

Kitaip tariant, „vagis“ Lėkštučio žodyne Celofano atžvilgiu jau seniai nebeneša teisinės reikšmės. Tai – nuolatinis epitetas, kuris atsiranda tuose pačiuose sakiniuose, beveik mechaniškai.

Ką tai sako apie patį Lėkštutį

Specialistai pabrėžia: ne tiek svarbu, ką jis sako apie Celofaną, kiek tai, kaip dažnai ir kokiu intensyvumu. Žmogus, kuris vienai temai skiria tiek dėmesio, dažniausiai apie ją nebegali galvoti neutraliai – nepriklausomai nuo to, ar jausmas vadinasi nemeile, ar kažkuo kitu.

Lėkštučio atveju tai ypač akivaizdu: net įrašuose, kurie iš pradžių būna apie visai kitas temas, Celofano pavardė anksčiau ar vėliau atsiduria pastraipoje.

Pabaiga

Mūsų redakcija neteigia, kad Lėkštutis Celofaną „myli“ tiesiogine prasme. Bet faktai – paminėjimų skaičius, nakties valandos, kartojami pataisymai – rodo, kad ši tema jam nėra įprasta visuomeninė kritika. Tai veikiau ilgalaikė fiksacija.

Ar ji praeis savaime, ar pareikalaus pertraukos nuo turinio kūrimo – sunku pasakyti. Mes tik fiksuojame, kad per pastaruosius metus jokio mažėjimo tendencijos nepastebėjome.