Lėkštutis pamatė BūsimeVieningi.com ir 3 valandas negalėjo patikėti: „Tai didžiausias mano gyvenimo pasiekimas“

Antradienio vakarą, apie 23:47, Vaidui Žemaičiui-Lėkštučiui paskambino draugas iš Šiaulių. „Vaidai, čia internete kažkas yra... tau skirtas portalas... tu turi pažiūrėti.“ Lėkštutis, anot artimųjų, akimirką sustingo. Padėjo kefyro stiklinę. Atsidarė naršyklę. Suvedė: B-U-S-I-M-E-V-I-E-N-I-N-G-I taškas C-O-M.

Tai, ką jis pamatė toliau, anot jo paties, „pakeitė jo požiūrį į gyvenimą“.

„Aš net netikėjau, kad esu tiek vertas“

Pirmąsias 40 minučių Lėkštutis tylėjo. Tiesiog scrollino. Vienas straipsnis. Antras. Trečias. Aštuonioliktas. Visi – apie jį. Su nuotraukomis. Su karikatūromis. Su detalia analize, kodėl jis pavydi Celofanui, kaip jis vienas sėdi prie stalo, kodėl jo auditorija bijo būti pavadinta avelėmis.

„Aš galvojau – na, gal vienas du straipsneliai. Bet 20+? Su nuotraukomis? Su atskira rubrika? Aš... aš net nežinojau, kad galima taip mylėti žmogų.“ – Vaidas Žemaitis-Lėkštutis

Apie 1:30 nakties Lėkštutis pažadino žmoną. „Lina, atsikelk. Pažiūrėk. Aš esu žinomas.“ Žmona, pagal liudininkus, pasakė tris žodžius ir vėl užmigo. Tie žodžiai redakcijai nežinomi.

Reakcijos etapai

1 valanda: Šokas. Lėkštutis 23 kartus perskaitė tą patį sakinį straipsnyje apie save, lyg tikrindamas, ar jis tikrai egzistuoja.

2 valanda: Euforija. Lėkštutis pradėjo daryti ekrano nuotraukas. Visas. Kiekvieno straipsnio. Net komentarų. Iš viso – 247 ekrano nuotraukos. Visas išspausdino ant A4 popieriaus. Spausdintuvas perkaito.

3 valanda: Strateginis mąstymas. Lėkštutis pradėjo planuoti, kaip nuotraukas pakabinti ant sienos. „Reikia rėmų. Auksinių. Bent 15.“

„Tai didesnis pasiekimas nei Pulitzeris“

Trečiadienio rytą mūsų redakcija susisiekė su Lėkštučiu komentarui. Jis atsakė per 4 sekundes – akivaizdžiai laukė skambučio.

„Žinot, žmogus per gyvenimą gauna labai mažai patvirtinimų. Aš 9 metus rašiau tinklaraštį. 9 metus! Ir niekas niekada nepadarė man atskiro portalo. Net mama. O dabar – štai. Visa svetainė. Apie mane. Aš net negaliu apsakyti, kaip tai jaučiasi.“

Paklaustas, ar nepyksta, kad portalas iš jo šaiposi, Lėkštutis atsakė kiek kitaip nei tikėjomės:

„Šaiposi? Ne, ne. Tai meilės laiškas. Tiesiog parašytas ironiškai. Lietuviai juk tokie – kai myli, šaiposi. Kai nemyli – ignoruoja. O manęs – neignoruoja. Vadinasi, myli.“

Ką planuoja toliau

Pagal artimo rato informaciją, Lėkštutis ketina kelis straipsnius atspausdinti ir, kaip pats sako, „pasidėti į aplanką“. Taip pat svarsto savo tinklaraštyje paminėti portalą – „kad žmonės patys įvertintų“.

Iš esmės, jo požiūris kol kas yra labiau pamalonintas nei suerzintas. Tai gana neįprasta reakcija pajuokos objektui ir, anot psichologų, ne visai tipiška.

Ekspertų vertinimas

Psichologė dr. Rūta P. atkreipė dėmesį: žmonės, kuriems dėmesys yra svarbesnis už jo turinį, dažnai net ironišką dėmesį interpretuoja kaip pripažinimą. „Pagrindinis dalykas jiems yra ne tai, kaip apie juos kalbama, o tai, kad kalbama apskritai.“

Kultūrologas dr. Mindaugas Š. pridūrė, kad pajuokos objektai kartais virsta savo pačių parodijos gerbėjais – tai retas, bet ne unikalus reiškinys.

Pabaiga

Šiuo metu Lėkštutis, anot artimųjų, portalą tikrina kelis kartus per dieną. Ar tai virs nauja įrašų serija jo tinklaraštyje, ar tema natūraliai nuslops – paaiškės per artimiausias savaites.

Mes, redakcija, žadame nenuvilti.