Lėkštutis išsiaiškino, kodėl jaunimas nori karo: „Kalti TikTok, Call of Duty ir tai, kad jie manęs neskaito“

Sekmadienio vakarą Vaidas Žemaitis-Lėkštutis paskelbė tai, ką pats vadina „šių metų pagrindiniu atskleidimu“: išsamią analizę, kodėl Lietuvos jaunimas, užaugęs ramiausiu žmonijos laikotarpiu, staiga pradėjo „norėti karo“. Atsakymas, pagal Lėkštutį, vienas: jie nuo mažens auginami klaidingoje informacinėje aplinkoje. T. y. tokioje, kurioje nėra jo.

„Aš tai matau jau 11 metų“

Pagal Lėkštutį, problema prasidėjo „maždaug tada, kai atsirado išmanieji telefonai, bet mes nepastebėjome, nes buvome užsiėmę kefyru“. Anot jo, karta, kuri „Call of Duty“ moka geriau nei dauginimo lentelę, neturi jokio supratimo, kas yra tikras karas – „jiems mirti yra tik R mygtukas“.

„Vaikai mato karą per filtrą. Su muzika. Su slow motion. O aš mačiau senelio nuotraukas. Iš tikro karo. Juodai baltas. Be muzikos. Be filtrų. Tai du skirtingi karai.“ – Vaidas Žemaitis-Lėkštutis

Paklaustas, ar jo senelis tikrai dalyvavo kare, Lėkštutis valandėlę dvejojo ir pridūrė: „Na, ne tiesiogiai. Bet jis matė nuotraukų. O tai jau yra patirtis.“

Smegenys, hormonai ir TikTok

Lėkštutis savo tinklaraštyje cituoja „mokslinius tyrimus, kuriuos randa pirmas „Google“ lange“: priešakinė kaktinė žievė pas jaunuolius susiformuoja tik iki 25 metų, o limbinė sistema veikia visu pajėgumu. Jo išvada: „Vadinasi, iki 25 metų lietuvis yra biologiškai pajėgus tik TikTok ir karui. Ir niekam daugiau.“

Kritikams, kurie atkreipė dėmesį, kad jis pats yra gerokai virš 25 ir vis dar elgiasi panašiai, Lėkštutis atsakė: „Aš esu išimtis. Mano žievė susiformavo anksti, dar mokykloje, todėl niekas tada manęs nesuprato.“

„Mūsų avys nori karo, nes nemato manęs“

Pagrindinė Lėkštučio tezė – kategoriška: jaunimas Lietuvoje karą romantizuoja išskirtinai todėl, kad informacinę erdvę užvaldė „neteisingi šaltiniai“. T. y. LRT, Delfi, „TikTok“ ir „kažkokia podkastų banga, kurios aš net negaliu išvardinti, nes neprenumeruoju“.

„Įsivaizduokit jaunuolį, kuris ryte atsibunda ir pirmas dalykas, ką pamato, yra mano analizė. Ne TikTok. Mano analizė. Ar jis dar norėtų karo? Ne. Jis norėtų kefyro. Ir taikos.“

Mūsų redakcija pabandė šį teiginį patikrinti. Apklausėme tris atsitiktinius 19–22 metų vaikinus prie Akropolio. Du nežinojo, kas yra Lėkštutis. Trečias pasakė: „Aaa, tas senas dėdė iš feisbuko? Tėtis kažką tokio rodė.“ Lėkštučiui šis rezultatas pristatytas nebuvo – „atsargumo sumetimais“.

Lėkštučio siūlymai

Konkrečių sprendimų Lėkštutis pateikė kelis: peržiūrėti, ką jaunimas mato socialiniuose tinkluose, mokyklose daugiau dėmesio skirti medijų raštingumui, o tėvams – „pastebėti, ką vaikai žiūri vakarais“. Iš esmės – pakankamai standartiški pasiūlymai, kurie jau ne vienus metus skamba švietimo diskusijose.

Originalumo atsirado tik vienoje vietoje – kai pasiūlė, kad mokyklose būtų skaitomi „nepriklausomi šaltiniai“, pavyzdžiui, jo paties tinklaraštis. Šis pasiūlymas, jo paties žodžiais, „dar svarstomas“.

„Aš pats kare nebūsiu, nes turiu misiją“

Paklaustas, ar pats stotų į karinę tarnybą, jei reikėtų, Lėkštutis atsakė, kad jo „frontas yra informacinis“ ir kad jis ten esąs reikalingesnis. Konkretaus atsakymo į klausimą apie tarnybą išvengė.

Ekspertų vertinimas

Sociologas dr. Tomas K. atkreipė dėmesį, kad straipsnis, prasidėjęs apie jaunimą, gan greitai persiorientavo į patį autorių – tai, anot jo, gana dažnas reiškinys panašaus formato turinyje.

Psichologė dr. Rasa M. pridūrė, kad dalis pastebėjimų apie skaitmeninę karo estetiką yra pagrįsti, tačiau siūlomi sprendimai – per asmeniškai orientuoti, kad turėtų realų poveikį.

Pabaiga

Lėkštutis užsiminė ketinantis šią temą plėtoti ir toliau – galbūt atskirame įrašų cikle. Konkrečių datų nepateikė.

Mūsų redakcija sugrįš prie temos, jei pasirodys nauji atskleidimai. Kol kas tiek.